antleisti — tr. 1. nedrausti, netrukdyti: Išbraukėm, išgainiojom, neantleidom manipolių daužyti [1905 m.] Šts. 2. duoti pasiganyti: Ančleido ant žolės i pradėjo [karvę] milžti Pvn. 3. užleisti (kergtis): Antleidom kuilį ant kiaulės Dr. 4. refl. duoti, kad… … Dictionary of the Lithuanian Language
apleisti — tr. 1. SD434 neprižiūrėti, netvarkyti, užleisti: Sodas buvo apleistas ir labai apžėlęs krūmais rš. Kai tėvas valdė, tai ūkė buvo apleista Krok. Kas gi te augs – taip žemė apleista! Vb. Kapai gražūs, tik biškį apleistūs Antš. Buta apleista, laukai … Dictionary of the Lithuanian Language
atleisti — 1. tr., intr. Mž23, SD215, R, MP319 dovanoti įkyrėjusiam, įžeidusiam, nusikaltusiam, nebausti: Atleisk, dėdyt, tą kartą – kitąkart teip nebedarysiu Grž. Ji yra pasakiusi motinai tokių žodžių, kurių greičiausiai nė viena motina negalėtų atleisti I … Dictionary of the Lithuanian Language
daleisti — ×daleisti (hibr.) 1. intr. duoti sutikimą, teisę kam ką daryti: Damileisk nueit ir pakast pirm tėvą mano Ch1Luk9,59. Mano širdis nedaleist šitei padaryt Užp. Kaip jam širdis daleidė paskutinį kąsnelį atimt! Ktk. ║ nesukliudyti, neuždrausti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
išleisti — SD417 I. sudaryti sąlygas kam išvykti; išsiųsti. 1. tr. duoti sutikimą, nedrausti kam kur išeiti, išvykti: Ir mane, žinoma, išleis nors (bent) mėnesį (namõ, į tėvus) J.Jabl. O kas tave buvo išleidęs? Slnt. Aš gi žinau: kaip tik nueisi, tai… … Dictionary of the Lithuanian Language
leisti — leisti, leidžia, leido (leidė) I. duoti sutikimą, laisvę. 1. tr., intr. SD311 duoti sutikimą kam nors ką daryti: Ar tau leidė mama tą knygą nusipirkt? Vb. Žilvine, žalteli, leiski leiski mus į tėvelių šalį aplankyt namus S.Nėr. Ji tėvų neleidama… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuleisti — I. padaryti, kad kas eitų žemyn, gilyn. 1. tr. pakeisti daikto padėtį žemėjančia kryptimi, nulenkti: Pakeldami rankas, įkvėpkime, nuleisdami – iškvėpkime rš. Kam nuleidai baltas rankas an kelučių savo?! Ukm. Žiulpos veidas ištįso, ir abudu su… … Dictionary of the Lithuanian Language
paleisti — I. suteikti laisvę, duoti sutikimą. 1. tr. SD383, R, K suteikti laisvę (uždarytam, paimtam į nelaisvę, pririštam…): Bevežant tas kareivis pradėjo prašyti, kad dovanotų ir neskandinęs paleistų BsPIII28. Atsiduso bernaitis, kaip smerties paleistas… … Dictionary of the Lithuanian Language
panuleisti — (dial.) žr. nuleisti I 1. ◊ nosį panuleisti nusiminti: Ko panuleidot nosis?! Lz. Parej[o] verkdami, nosis panuleidę Dv. leisti; antleisti; apleisti; atleisti; daleisti; įleisti; … Dictionary of the Lithuanian Language
papaleisti — (dial.) žr. paleisti I 6: Mažgi anksčiau ateis [iš armijos], kitus gi papaleidė Str. leisti; antleisti; apleisti; atleisti; daleisti; įleisti; išleisti; nuleisti; panuleisti; … Dictionary of the Lithuanian Language
